- slabnėti
- slabnė́ti, -ė́ja, -ė́jo NdŽ 1. intr. N, BS133, [K] silpnėti: Ligonis pradeda slabnė́ti J. Bene voverė su uodega primušo, ka taip slabnėji? LTR(Vdk). ║ imti prasčiau veikti: Širdis muno pradėjo slabnė́ti [nuo gyvatės įkirtimo]; jau dabar turu mirti PP35. 2. intr. Pln, Lpl alpti, leipėti: Piršlys, vedamas ant kartuvės, gvaibo, t. y. slabnė́[ja], alpsta JI500. Taip buvo šilta, ka slabnė́ti pradėjau Vkš. Kai išgys, ir neslabnės Gr. 3. tr. NdŽ labai norėti, trokšti. \ slabnėti; apslabnėti; nuslabnėti
Dictionary of the Lithuanian Language.